Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „adventus“, reiškiančio „atėjimą“. Mokslininkai mano, kad 4–5 amžiuje Ispanijoje ir Galijoje advento laikotarpis buvo skirtas pasiruošti naujų krikščionių krikštui, paprastai priimamam sausio mėnesį.

VI amžiuje Romos krikščionys susiejo adventą su antruoju Kristaus atėjimu. Tik viduramžiais advento laikotarpis buvo aiškiai siejamas su pirmuoju Kristaus atėjimu per Kalėdas.

Šiandien advento laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų.

Bažnyčia advento laiku atsigręžia į Kristaus atėjimą švęsdama jį, o kartu žvelgdama pirmyn nekantriai laukia Kristaus karalystės atėjimo, kai Jis sugrįš pas savo žmones.

Advento vainiko prasmė.

Pirmasis advento sekmadienis nurodo į Viltį. Žiebiama pranašo žvakė, primenanti apie Jėzaus atėjimą.

Antrasis sekmadienis kreipia į Tikėjimą. Žiebiama Betliejaus žvakė, primenanti apie Marijos ir Juozapo kelionę į Betliejų.

Trečiasis kreipia Džiaugsmo link. Žiebiama piemens žvakė, primenanti pasaulio patirtą džiaugsmą gimus Kristui.

Ketvirtasis advento sekmadienis kreipia į Ramybę. Žiebiama angelo žvakė, primenanti angelų žinią: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!“.

Kapelionas Remigijus Kavaliauskas.