Birželio 29 d. minime šventuosius apaštalus Petrą ir Paulių. Petras ir Paulius yra laikomi apaštalų vadovais bei kunigaikščiais. Tarp apaštalų, jie užima svarbiausią vietą. Iš Naujojo Testamento visumos išsiskiria ryškūs ir detalūs šių vyrų portretai, kuriuose galime matyti du labai skirtingus, bet vienas kitą papildančius apaštalų tipus. Petras, Galilėjos žvejys, paprastas ir neišsilavinęs žmogus, tarsi apima savyje pirmosios apaštalų grupės patirtį. Jis vaikščiojo su Jėzumi nuo pat pradžios ir gana anksti išpažino jį esant Mesiją. Bet jo meilė Jėzui dar labai žmogiška. Petras pažada guldyti savo gyvybę dėl Jėzaus, o po to jis išsigina jo tris kartus. Tačiau netrukus apgailėjęs savo kaltę, jis ima suvokti visą savo silpnumą ir išmoksta tikro nusižeminimo. Paulius, uolus, išsilavinęs ir karšto temperamento vyras savo jaunystėje buvo atkaklus Judaizmo šalininkas, įsitikinęs, kad žmogus gali išgelbėti save tik laikydamasis Dievo įstatymų. Nepažinęs Kristaus pagal kūną, jis uoliai persekiojo pirmuosius krikščionis, matydamas Bažnyčią kaip grėsmę žydų religijai ir tautai. Bet kai prisikėlęs Kristus apsireiškia jam Damasko kelyje, jis atsiverčia, radikaliai pakeisdamas savo požiūrį. Dabar jis supranta, kad išganymas yra malonės dovana, kurią Dievas siūlo visiems žmonėms. Per visą savo likusį gyvenimą jis skelbs šią gerąją naujieną tarp pagonių, kol bus nukirsdintas Romoje dėl Kristaus vardo.
(Kapelionas-Remigijus Kavaliauskas)